Tikriausiai retas kuris įsivaizduojame vasaros atostogas be paplūdimių ir maudynių. Jau įsibėgėjus vasaros karščiams, vis dažniau skubame atsigaivinti prie įvairių vandens telkinių. Tačiau kartais tokios pramogos gali turėti ir ne tokių linksmų pasekmių.
Alkoholio vartojimas – daugelį skendimų nulemianti aplinkybė
Alkoholio vartojimas yra susijęs su daugeliu mirčių dėl skendimų įvairiose pasaulio šalyse. Alkoholis slopina baimės jausmą, sumažėja savikontrolė, sutrinka judesių koordinacija, žmogus darosi lengvabūdiškas, neatsargus, pervertina savo jėgas, todėl rekomenduotina:
- nevartoti svaigiųjų gėrimų prieš brendant į vandenį ir maudantis, plaukiant valtimi, žvejojant;
- niekada nebristi į vandenį apsvaigus norint „atsigaivinti”;
- nevartoti alkoholio, kai prižiūrimi besimaudantys vaikai.
Pagalba skęstančiajam ar skendusiajam
Skęstantis suaugęs žmogus ar vaikas dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.
Pamatę skęstantįjį žmonės dažniausiai išsigąsta ir nežino, kaip elgtis. Tokiais atvejais reikėtų nesutrikti ir patiems pradėti gelbėti bei gaivinti skęstantį žmogų, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai:
- pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!”;
- apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę;
- paprašykite aplinkinių iškviesti greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 ir gelbėtojus;
- jeigu neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo, sugriebti jį už plaukų ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių;
- ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti.
Kaip gaivinti suaugusį žmogų ir vaiką
Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą.
Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro. Gaivinimo schema tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis.
Vaikamgaivinimąs atliekamų paspaudimų ir įpūtimų santykis priklauso nuo to, ar pagalbą teikia vienas asmuo, ar daugiau. Paprastai ne medikai, kurie dažniausiai teikia pagalbą vieni, turi atlikti trisdešimt paspaudimų ir du įpūtimus, tai yra, gaivinti tokiu pačiu santykiu, koks nurodytas suaugusiųjų gaivinimo rekomendacijose. Paspaudimų gylis visiems vaikams turėtų būti mažiausiai
1/3 krūtinės ląstos skersmens (t.y. apie 4 cm kūdikiams ir apie 5 cm vaikams). Labai svarbu po to leisti krūtinės ląstai pakilti. Tiek kūdikiams, tiek vaikams paspaudimų dažnis turėtų būti ne mažesnis nei 100 k./min., bet ne didesnis nei 120 k./min. Jei gaivina vienas žmogus, kūdikiams krūtinės ląstą reikia spausti dviem pirštais, o jei gaivina du ar daugiau, paspaudimai atliekami dviem nykščiais, apglėbus krūtinės ląstą. Vyresniems vaikams paspaudimus galima atlikti viena arba abiem rankomis (taip, kaip patogiau gaivinančiajam).
Atvykus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus informacija
